Ar tikrai politiko darbas toks šaunus kaip atrodo iš šono?

Šiandien politiko karjerą renkasi įvairiausi žmonės. Dauguma mano, jog politiko karjera yra būtent tai, kas gali paversi jų gyvenimus sėkmingais. Sklando įvairūs mitai, jog politikai nieko neveikia låne penger, tik priima netinkamus sprendimus, o už tai dar susižeria didžiules pinigų sumas. Be to, jie nuolat matomi televizijos ekranuose, spaudoje, apie juos nuolat kalbama, jie atrodo nepriekaištingai, visuomet pasitempę ir solidūs. Tačiau kas slypi už viso to, gali atsakyti tik tie, kurie yra savo kailiu patyrę ką reiškia būti politiku.

Reikia pripažinti, kad politikų yra įvairių. Kai kurie savo karjeroje padaro didžių darbų ir yra vertinami, tuo tarpu kiti tik slepiasi populiariųjų pašonėje ir tyliai kraunasi sau turtus, negalvodami apie kitus ir apie galimas pasekmes. Nors apie politiko karjerą pasvajoja daugelis žmonių, iš tiesų pats politiko darbas nėra toks lengvas. Dėl šio darbo, dažnai tenka paaukoti pačius svarbiausius dalykus gyvenime. Kad ir kaip būtų liūdna, dėl politiko pareigų dažnai kenčia šeima, artimieji, jiems lieka vis mažiau dėmesio, nes visą savo laiką politikai išdalina kitiems. Įvairūs susitikimai, darbai, renginiai, dažni uždari vakarėliai ir net linksmybės billigste forbrukslån. Visų politinio gyvenimo subtilybių niekas neatskleidžia, o sužinoti jas galima tik tapus politiku. Tačiau, dauguma baigusių savo karjerą politikų, nors ir ne visai atvirai, tačiau šiek tiek papasakoja apie politinio gyvenimo subtilybes ir dalykus kuriuos tenka paaukoti, vardan politiko posto ir visų taip trokštamų pareigų.

Politikų gyvenimas atrodo šaunus, tačiau kartu ir sudėtingas. Asmenys, dirbantys politikoje, susiduria su daugeliu problemų, tačiau bene didžiausia yra viešumas. Dirbant įprastą darbą, niekas per daug nesidomi asmeniniu gyvenimu ir kitais dalykais, tačiau kažkodėl į politikus visuomet žiūrima it su padidinamuoju stiklu. Jų gyvenimas visiems tampa itin įdomus, apie juos nuolat kuriamos televizijos laidos, reportažai, rašomi straipsniai, domimasi jų laisvalaikiu ir žinoma nuklydimais. Politiniai asmenys praranda privatumą, o tai yra vienas svarbiausių dalykų kiekvienam piliečiui. Kiekvienas stengiasi ginti ir saugoti savo asmeninį gyvenimą, šeimą, artimuosius. Tapus politiku, dažnai to padaryti nebepavyksta. Dėl to dažnai atsiranda šeimyniniai kivirčai, kurie priveda net iki pačių blogiausių baigčių.

Iš šono atrodo, kad politikai nesąžiningi, o jų daromi sprendimai ir kiti nutarimai naudingi tik jiems. Išties, dauguma buvusių politikų teigia, jog norint suprasti tikrą politikų gyvenimą ir ką jie jaučia, reikia į politiką eiti patiems. Tik tokiu atveju galima suprasti daugybę dalykų ir savo kailiu patirti ar politiko karjera tikrai tokia puiki, kokią ją daugelis įsivaizduoja. Nors situacijų yra įvairių, daugelis politikų vertina savo patirtį ir teigia, jog politiko karjera davė daug ir visai ne piniginiu atžvilgiu. Kai kurie išbuvę politikoje vos vieną kadenciją, susidarė aiškią nuomonę apie tai, kas vyksta iš tiesų ir ar politika tokia nuostabi.

Piniginiu atžvilgiu, politikų gyvenime išties nieko netrūksta, panašu, jog tai viena pelningiausių profesijų. Vis dėlto, žvelgiant iš kitų prizmių, tai darbas, pareikalaujantis daug pastangų ir pasiaukojimo. Ne visi pasiruošę paaukoti savo gyvenimus ir atsiduoti viešumui bei nuolatiniam dėmesiui. Taigi, bandant atsakyti į pagrindinį klausimą apie politiko darbą, galima teigti, jog patirtis politikoje išties reikšminga ir suteikianti nemažai žinių. Dienų pasitaiko įvairių, vienos jų tikrai šaunios ir kupinos puikių pasiekimų, tačiau yra ir tokių, apie kurias norėtųsi pamiršti. Todėl, vieno atsakymo tikriausiai nėra. Patirtis tikrai vertinama ir reikšminga, tačiau to nepabandžius, nepavyks sužinoti kaip viskas yra išties ir ar sugebėtumėte politiniu keliu eiti kitaip nei daugelis ankstesnių politikų.

Politikos mokslų studijos

Šiandien politikos mokslai yra viena populiariausių ir didelio susidomėjimo sulaukiančių studijų programų. Politikos mokslus renkasi viso pasaulio studentai, vieni tai renkasi apgalvotai ir kryptingai, kiti tai pasirenka tiesiog tam, kad tai rekomendavo artimieji ar draugai. Politikos mokslų studijos apima gana nemažai dalykų, įskaitant sociologiją, ekonomiką, filosofiją, taip pat čia nagrinėjamos visuomeninės problemos ir užsienio valstybių politinės situacijos. Mokymo metodai gana įvairūs snabblån, jie apima įvairius statistinius tyrimus, tekstų analizes, bei daugelį kitų metodų, reikalingų tinkamai įsisavinti mokymo medžiagą bei gilinti žinias apie daugelį svarbių dalykų, susijusių su pačia mokymo programa ir kitais giminingais dalykais.

Politikos mokslai nėra viena ir ta pati studijų programa, kuri yra nuolat pastovi ir nekintanti. Taip kaip keičiasi politinės situacijos, keičiasi ir studijų programos, jos kinta bei tobulėja, kartu su pačia politine sistema bei visuomene. Nors politika, viena seniausių profesijų, patys politikos mokslai gana jauni, jie vis tobulinami ir keičiami, stengiantis juos padaryti kuo naudingesniais ir produktyvesniais. Jie gana svarbūs, nes tiria aktualiausias ir svarbiausias viso pasaulio temas ir problemas, kurias išmanant galima kitaip pažvelgti į mus supantį pasaulį ir ryškėjančias aktualijas.

Nors daugelis politikų savo politinę karjerą pradeda visai be politinių studijų ir dažnai prieš patenkant į politiką dirba visai kitų profesijų atstovais lån med betalningsanmärkning, šios studijos gana naudingos. Jų metu išmokstama analizuoti bei sisteminti informaciją, savarankiškai priimti įvairius sprendimus ir tinkamai jais pasinaudoti, taip pat vertinti pasaulinius politinius įvykius situacijas, ir visą tai tinkamai suprasti. Tai išties padeda politinėje karjeroje, nes absolventai geba:

  • Suprasti įvairias politikos mokslų teorijas bei sąvokas, taip reikalingas politinėje karjeroje;
  • Kritiškai mąstyti ir įvairias sąvokas pritaikyti šiuolaikinėms aktualijoms;
  • Suprasti pasaulio politikos raidą, istorinius dalykus;
  • Suprasti gana sudėtingus pasaulinės ekonomikos funkcionavimo principus;
  • Tikslingai ieškoti bei analizuoti reikiamą informaciją;
  • Dirbti bei planuoti savarankiškai ir grupėje;
  • Organizuoti laiką ir tinkamai jį panaudoti;
  • Reikšti mintis ir išsakyti savo nuomonę žodžiu bei raštu;
  • Taikyti įgytas žinias praktikoje bei tolesnėje veikloje, nesvarbu ar tai susiję būtent su politika ar ne.

Be to, baigus politikos bakalauro studijas, galima vien jomis neapsiriboti ir studijuoti toliau bei rinktis magistrantūros, o vėliau ir doktorantūros studijas, kurios atveria plačias galimybes ir leidžia įgyvendinti didžius politinius siekius. Kiekvienos studijos padeda atrasti naujus dalykus ir kitaip pažvelgti į esamą situaciją, bei leidžia geriau suvokti tam tikrus dalykus. Nesvarbu kokia studijų kryptis tai būtų, mokslas visuomet yra naudingas ir jo siekti visada yra skatinama. Dar visai nesenai politikos mokslai buvo gana nauja studijų programa, kurią nedrąsiai rinkosi pradedantieji studentai, šiandien, tai gana dažnai pasirenkama studijų kryptis, kurią galima rasti daugelyje mokymo įstaigų visame pasaulyje.

Kai kurie skeptiškai vertina politikos mokslus, o tam yra gana aiški priežastis. Daugelis politinių asmenybių, sugebėjo savo politinių aukštumų pasiekti visai be politikos mokslų. Visų reikiamų žinių jie įgijo tiesiog dirbdami. Vis dėlto, šie mokslai yra naudingi ir leidžia tinkamiau dirbti šį darbą. Žinoma, tai daugiau teorinės žinios, kurias reikia pritaikyti praktikoje, tik tuomet tai atneš naudą. Reikia pabrėžti ir tai, kad pabaigus politikos krypties mokslus, visai nebūtina savo karjerą pradėti politikoje, tiesiog šie mokslai suteikia reikalingų žinių, kurias galima pritaikyti įvairiose srityse, o jos leidžia geriau pažinti ir analizuoti įvairias politines bei visuomeninio gyvenimo aktualijas ir problemas.

Stereotipai apie politiką ir politikus

Apie politikus nuolat sklando galybė stereotipų. Dažnai girdime, jog politikai yra godūs ir nesąžiningi. Dažnai juokaujama, jog politikai priiminėja politinius pikavippi sprendimus, ne todėl, jog jiems tai rūpi, o todėl, kad tiesiog reikia ir tai atneša jiems šiokios tokios naudos. Taip pat, stereotipai vaizduoja politikus kaip žmones, manančius, jog jie turi daug daugiau galių ir privilegijų nei kiti gyventojai. Kai kurie politikai tuo manipuliuoja, kiti gina savo garbę ir orumą, įrodinėdami, jog nėra stereotipiniai politikai. Tačiau aišku viena, stereotipai nėra sukurti iš niekur, todėl lainaa ilman luottotietoja jei ir ne visi, tai gana nemaža dalis politikų visgi atitinka vienokius ar kitokius jiems klijuojamus stereotipus.

  • Politikai nuolat sukčiauja ir apgaudinėja žmones. Tai gana dažnai girdima frazė. Dauguma teigia, jog būtent dėl šios priežasties politikais negalima pasitikėti ir už juos balsuoti reikia labai atsargiai ir apgalvotai. Kai kurie, netgi teigia, jog priešrinkiminių kampanijų metu, politikai dalina tuščius pažadus, kad tik surinktų kuo daugiau balsų. Kitaip tariant, politikai žada tai, ką nori girdėti rinkėjai. Kai kuriais atvejais tai yra tiesa, tačiau to negalima taikyti visiems politikams be išimties. Politikų tarpe taip pat yra dorų ir teisingų piliečių, kovojančių už geresnį rytojų, taigi, negalima tokių stereotipinių etikečių klijuoti visiems politikams iš eilės.
  • Politikai priima įstatymus ir vykdo kitus nutarimus tik todėl, kad tai jiems patiems naudinga. Dauguma mano, jog politikai rūpinasi tik tais reikalais, kurie jiems atneša naudos ir nemažas pinigų sumas. Jeigu tai nenaudinga, įstatymai ar kiti nutarimai paliekami vėlesniam laikui. Net ir padarius tam tikrus pokyčius, žmonės dažnai mano, jog politikai taip pasielgė tik tam, kad užsitarnautų garbingesnę poziciją arba iš to pasipelnytų. Manančių, jog politikai priima teisingus sprendimus atsižvelgiant į visuomenės gerovę yra mažai. Dauguma juos nuolat kritikuoja.
  • Moterims politikoje ne vieta. Kai kurie, dažniausiai senyvo amžiaus žmonės, turi nusistovėjusias nuostatas, jog moterims politikoje ne vieta. Jos turi rūpintis namais, šeima, gaminti maistą ir būti geromis žmonomis. Gyvenimas keičiasi. Vis mažiau moterų nori likti namie ir rūpintis tik šeimos židiniu. Šiandien galima išvysti nemažai politikių moterų, laužančių nusistovėjusius stereotipus ir netgi veikiančias geriau, nei kai kurie politikai vyrai. Nuomonė, jog moterims politikoje ne vieta, visiškai neteisinga, tačiau kai kurie dar to nesupranta.
  • Pažadukai. Didžioji dalis politikų vadinami būtent taip. Na, bet tokia nuomonė susidarė todėl, jog pažadų išties daug. Politikai nuolat žada permainas, geresnį gyvenimą, pokyčius ir geresnę gyvenimo kokybę, tačiau tai tik pažadai, kurie paprastai išsipildo tik patiems politikams. Politikų gaunamos pajamos, bei užimamos pozicijos, leidžia jiems gyventi nevaržomai. Tikriausiai dėl šios priežasties, jie mano savo pažadus įvykdę, todėl teigia, kad pažadai nėra bevaisiai. Deja, gyvenimas gerėja tik valdantiesiems.

Tokius stereotipus girdime nuolat. Dažnai stereotipai turi tiesos ir atitinka realybę, tačiau kartais, jie pasakomi tiesiog impulsyviai, tik dėl to, jog taip sako daugelis, nors iš tiesų situacija kiek kitokia. Reikia pabrėžti, jog stereotipai sklando visur ir apie visus. Kiekvienos profesijos atstovai turi tam tikras, tik jiems klijuojamas etiketes. Taip jau yra, nuo to pabėgti sunku. Telieka daryti gerus darbus, nedalinti tuščių pažadų ir stengtis įsiklausyti į žmonių prašymus. Atsižvelgus į šiuos dalykus, bei galvojant ne tik apie save, bet ir apie kitus, stereotipai gali išnykti, tačiau tam reikia laiko ir be abejo noro.

Pagrindinės valstybės valdymo formos

Politika, tai vienas svarbių aspektų visuomenės gyvenime. Politika, gali būti apibrėžiama kaip bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla imprumut rapid. Prieš daugelį tūkstančių metų, klajokliai gyveno gentyse. Jau tada genčių lyderiai kūrė taisykles. Kai kuriose pasaulio dalyse, tai išliko iki šių dienų. Vis dėlto, daugelyje pasaulio valstybių, žmonių skaičius visb credit rapid fara acte augo ir valdyti žmoniją tapo daug sunkiau. Taip kūrėsi politika. Kiekviena šalis, turi tam tikrą valdžią, kuri atsakinga ir rūpinasi valstybės istorija, kultūra ir žmonijos poreikiais. Bėgant metams ir siaučiant karams bei kitokioms negandoms, valstybių valdymo modeliai ir formos keitėsi. Pagrindinės valdymo formos yra štai šios:

  • Parlamentinė respublika – tai tokia valdymo forma, kai vykdomoji valdžia kyla iš demokratiškai išrinkto įstatymų leidžiamojo organo, kuriam pati valdžia yra atskaitinga. Vykdomosios valdžios vadovą, ministrą pirmininką, dažniausiai parenka valstybės vadovas.
  • Pusiau prezidentinė respublika – pagrindinė galia ir valdymas yra sutelkti vykdomojoje valdžioje.
  • Prezidentinė respublika – pagrindinė galia suteikiama prezidentui. Jis yra valstybės vadovas ir formuoja vyriausybę.
  • Parlamentinė konstitucinė monarchija – valdymo forma, kai monarcho valdžią riboja konstitucija. Monarchas valdyme dalyvauja ribotai. Vyriausybė yra formuojama demokratiškai renkamo parlamento, nors ją ir skiria pats monarchas. Geriausiai žinomos šiandieninės parlamentinės monarchijos: Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Ispanija, Norvegija.
  • Dualistinė konstitucinė monarchija – panašiai kaip ir ankstesnis valdymas, tačiau šiame valdyme yra galimybė paleisti parlamentą monarcho valia ir skirti vyriausybę pavaldžią monarchui. Tokį valdymą galima sutikti Kuveite, Maroke bei Jordanijoje.
  • Absoliutinė monarchija – visa valdžia vieno monarcho rankose. Absoliutus monarchas savo rankose laiko įstatymų leidimo ir vykdomąją valdžią. Kadangi absoliutus monarchas nėra niekam atsakingas, jis savo nuožiūra formuoja valstybę ir jos politiką. Nors šiandien ši valdymo forma nebėra tokia populiari, vis dėlto absoliutinė monarchija dar egzistuoja. Ją galima sutikti Saudo Arabijoje, Svazilande, Brunėjuje, Vatikane.

Nesvarbu kur bebūtume, visur valdo politika. Įstatymus kuria vietos valdžia arba politinės institucijos. Politika nustato mokesčių dydį, amžių ir asmens tinkamumą eiti į kariuomenę, kuria įstatymus, kuriais tauta vadovaujasi, nustato minimalų atlyginimą bei daugybę kitų dalykų. Turėdama didžiulę galią, valdžia kuria ir pritaiko keisčiausius dalykus, jie ne visuomet džiugina visuomenę. Kartais įstatymai arba nutarimai naudingi tik valdžios atstovams.

Dažnai visuomenė nėra patenkinta šalies valdymu, bei valdančiaisiais atstovais. Taip yra dėl daugelio priežasčių. Kai kurie jų, nesilaiko duotų pažadų, nesupranta eilinių piliečių, neatsižvelgia į gyventojų nuomonę ir panašiai. Deja, taip yra visuomet. Net ir prieš daugelį tūkstantmečių vienokiu ar kitokiu valdymu buvo patenkinti toli gražu ne visi. Kaip bebūtų, valdžia yra valdžia, ji kuria įstatymus, kuriais reikia vadovautis ir jų paisyti. Įstatymų nepaisymas ir jų laužymas gali pridaryti nemažai bėdų už kurias tenka brangiai sumokėti.

Per daugelį metų, valdžioje buvo įvairiausių žmonių. Buvo tokių, kuriuos visi garbino, buvo ir tokių, kurių itin nemėgo ir nekentė. Politika iš esmės yra toks dalykas, kuris negali patikti visiems. Kiekvienas turi savo nuomonę, įvairius įsitikinimus ir tvirtai jų laikosi, todėl kitų valdymas, ne visuomet atitinka prioritetus bei norus. Laimei, šiandien politinės sistemos patobulėjo, tačiau yra šalių, kuriose ir politika, ir kiti aspektai liko beveik nepakitę. Panašu, kad tokių valstybių likimas yra valdžios rankose, todėl tik jie gali sukurti geresnį gyvenimą tų šalių gyventojams. Renkama valdžia elgiasi taip, kaip jai atrodo geriausia, o ar taip yra iš tiesų, gali nuspręsti tik tauta ir šalies gyventojai.

Turtingiausi pasaulio politikai

Kasmet sudaromi turtingiausių asmenų sąrašai. Juose puikuojasi žinomi versininkai, turintys milijonus banko sąskaitose. Kartais turtus jie susikrauna sąžiningai, kartais tai daroma ne visai švariai. Sunku pasakyti ar turtai padaro žmones laimingesniais, greičiau, pinigai sukuria daugiau galimybių. Laimė nėra nuperkama, tai kur kas gilesnis dalykas. Tačiau, pinigai gali prisidėti prie svajonių išsipildymo ir kitų poreikių patenkinimo. Pinigai uždirbami įvairiausiais būdais. Dažniausiai įtakingiausi žmonės yra verslininkai. O kaip gi kitų profesijų atstovai? Dar viena sritis, kur daug milijonierių ir turtingų žmonių yra politika. Visais laikais, politikai gyveno gana gerai ir negalėjo skųstis. Žinoma, galima sakyti, jog turtų niekada nėra gana, nes kuo daugiau žmogus jų turi, tuo daugiau nori. Turtuoliams yra naudinga tik tai, jog jiems nereikia skolintis, jie nesinaudoja greitosiomis paskolomis „minicreditos rapidos„, kredito bendrovėmis ir kitomis įstaigomis skolinančiomis pinigus, jie tai gali padaryti patys creditos con asnef.

Politikai yra vieši ir žinomi žmonės, todėl nenuostabu, kad apie juos nuolat kalbama ir skaičiuojami jų pinigai. Vis dėlto, pasirinkę viešumą, jie sutinka su tuo, jog apie juos bus kalbama ir jais domimasi. Taigi, kiek galima uždirbti iš politikos? Sąrašas turtingiausių visų laikų politikos veikėjų:

  • Vladimiras Putinas – jo turtas vertinamas maždaug 200 milijardų JAV dolerių. Tai dabartinis Rusijos prezidentas, išrinktas jau nebe pirmą kartą. Tai vienareikšmiškai vienas galingiausių pasaulio lyderių, savo valdžia ir galiomis, susikrovęs didžiulius turtus.
  • Maiklas Blumbergas – Niujorko meras, politikas, bei stambus verslininkas. Taip pat ir vienos didžiausių pasaulyje finansinių naujienų bei duomenų bendrovės „Bloomberg“ stambiausias akcininkas. Laikomas šeštu turtingiausiu žmogumi Jungtinėse Amerikos Valstijose, jo turtas siekia 42,7 milijardus JAV dolerių.
  • Bhumibol Adulyadej – Tailando karalius, dar žinomas kaip Rama IX. Tai vienas ilgiausiai valdančių valstybės vadovų. Jo turtas siekia 30 milijardų JAV dolerių ir jis yra laikomas turtingiausiu šių laikų karaliumi.
  • Khalifa bin Zayed Al Nahyan – Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas, filantropas. Jo turtas siekia maždaug 23 milijardus JAV dolerių.
  • Hassanal Bolkiah of Brunei – Brunėjaus ministras pirmininkas. 29-asis Brunėjaus sultonas. Jis nuolat sutinkamas turtingiausių žmonių sąrašuose. Jo turtas siekia 20 milijardų JAV dolerių.

Sąrašas gali būti pakankamai ilgas, tačiau pateikiami tik patys turtingiausi politikai. Akivaizdu, jog įtakingos yra ne tik minėtos asmenybės, tačiau ir šalys iš kurių yra šie asmenys. Logiška, kad skurdžių šalių politikai, negali didžiuotis tokiomis didelėmis pinigų sumomis ir turtais. Vis dėlto, net ir mažų šalių politikai sugeba susikrauti nemažus turtus. Žinoma, sumos negali lygiuotis su minėtomis anksčiau, tačiau jos taip pat pakankamai didelės. Taip pat, reikia paminėti ir tai, jog turtingiausios asmenybės nebūtinai yra geriausios. Nors ir turi didžiules galias ir begalę pinigų, kai kurie politikai vertinami labai prieštaringai ir yra nuveikę ne itin gerų darbų visuomenei.

Dauguma įtakingiausių politikų, užsidirbo šias milžiniškas sumas įvairiausiais būdais. Dabar jie gali būti vadinami turtuoliais, lyderiais, įtakingomis asmenybėmis, tačiau ne visi jų darbai yra tokie, kuriais verta didžiuotis. Pinigai ir turtai, taip pat nėra tai, kuo verta didžiuotis. Gerai, jei turtuoliai gali pasigirti asmeniniais gebėjimais ir talentu, tačiau jei turtus jie kraunasi tik apgaudinėdami ir išnaudodami žmones, tokie turtai nieko verti. Kaip bebūtų, panašu, jog gėris ne visuomet pirmauja. Kur pinigai, ten ir valdžia, todėl turtai gali pakeisti ir sugadinti žmones, tačiau jei savo turtu galima pasidalinti su kitais ir nors keletą žmonių padaryti laimingesniais, tuomet tokie žmonės ir jų sukaupti turtai užsitarnauja pagarbą. Svarbiausia yra išmokti pasidalinti su kitais, anksčiau ar vėliau, vis tiek teks su savo turtais atsisveikinti, todėl turint visas galimybes, reikia stengtis, jog turimi pinigai, galėtų padaryti kuo daugiau gerų darbų.

Mintys apie politiką

Žodį politika girdime kasdien. Vargu ar dažnas susimasto, kokia yra jo reikšmė. Pats žodis politika, yra kilęs iš graikų kalbos. Paprastai tariant, tai bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla. Žodynuose galima rasti apibrėžimą, jog politika, tai „valstybės reikalų tvarkymo, valstybinės valdžios teorija ir praktika“. Su šiuo terminu susiduriama dažnai. Galbūt dėl to, apie politiką yra prirašyta daugybė knygų, jose galima rasti daugybę protingų minčių. Didūs žmonės, autoriai bei politikos atstovai taip pat yra išsakę nemažai minčių, sentencijų ir tiesiog pasisakymu politinėmis temomis. Štai keletas minčių apie politiką:

  • Revoliucijų per kurias nešaudoma, nebūna. (Che Guevara)
  • Žmogus kilnusis, kuris turi šalį valdyti, nieko atkakliai laikytis neturi, nei nieko iš anksto atmesti, o visada būti to, kas teisinga, šalininku. (Konfucijus)
  • Ar vien pareigas einant galima valdyti? (Konfucijus)
  • Jei valdovas gerbia papročius, jam lengva valdyti liaudį. (Konfucijus)
  • Nedaug yra valdovų, kurie, nesirūpindami doraisiais ir niekindami mokytojus, pajėgtų išlaikyti valdžią. (Mo Ti)
  • Kai išminčius valdo šalį, pajamos padvigubėja, kadangi jis panaikina nereikalingas išlaidas. (Mo Ti)
  • Jei pats valdytis nemoki, kaipgi pajėgsi valdyti šalį? (Mo Ti)
  • Kai kvailiai valdo, lengva numatyti suirutės laiką. Kai valdovo valdymas atitinka liaudies troškimus, šalyje viešpatauja tvarka. (Mo Ti)
  • Tikėjimas savo liaudies ateitimi yra viena iš paramos ateičiai sąlygų. (Aleksandras Gercenas)
  • Nedera pernelyg pasitikėti politikais. Ir ne dėl to, kad jie būtų buki ar nesąžiningi (kas, deja, dažniau yra tiesa nei netiesa), tačiau vien dėl jiems tenkančio darbo masto, kuris yra per didelis net ir geriausiems jų gretose.(Joseph Brodsky)
  • Politika yra antroji pagal senumą profesija. Ir aš pastebėjau, kad labai primena pirmąją. (Ronald Reagan)
  • Politikoje niekas neįvyksta atsitiktinai. Jei kas įvyko, gali kirsti lažybų, kad tai buvo suplanuota iš anksto. (Teodoras Ruzveltas)
  • Sąžiningumas politikoje yra jėgos rezultatas, veidmainystė – silpnumo rezultatas. (Leninas)
  • Politikai visur vienodi. Jie pažada pastatyti tiltą ten, kur net nėra upės. (Nikita Chruščiovas)
  • Atplėšta nuo religijos politika yra kelias į mirtį, nes ji žudo sielą. (Gandhi)
  • Toje vienoje frazėje telpa visų pasaulio demagogų arsenalas. – Viskas bus kitaip!  (Remarkas)
  • Kai Seimas bus perpus iš politikų ir scenos žvaigždžių, tai politikams nebereiks nei dainuot, nei prieš rinkėjus vaidint. Tą darys žvaigždės. O politikai ims dirbt. Mes gal nesulauksim. Bet vaikai… Juk ir keisčiausios fantazijos išsipildo. (Juozas Erlickas)
  • Tad iškyla nemažas pavojus, kai joms [moterims] patikima politika ir viena kita mokslo sritis… Nes kas gali būti didesnė retenybė už moterį, kuri iš tikrųjų žino, kas yra mokslas? (Nyčė)
  • Ne įvykiai turi valdyti politiką, o politika įvykius. (Napoleonas Bonapartas)

Minčių apie politiką ir politinius veikėjus gana nemažai. Sunku būtų įvardinti pačias geriausias ir taikliausias. Visose jose yra tiesos ir taiklumo. Politika egzistuoja jau nuo seniausių laikų, todėl ir minčių šia tema be galo daug. Skaitant šias mintis, rodosi, jog visi, kurie pasisako politinėmis temomis, pasisako labai taikliai, tačiau, kodėl, net kai yra tiek daug teisingų minčių, politiniame gyvenime vis dar nėra sąmoningumo? Tai klausimas, į kurį veikiausiai nėra tikslaus atsakymo, taigi lieka tik spėlioti. O spėliojant, išgerti arbatos puodelį ir dar kartą peržvelgti šias žymių žmonių išsakytas mintis.

Kaip prieš rinkimus politikai apgaudinėja žmones

Rinkiminės politinės akcijos vykdomos visame pasaulyje. Nuolat girdimi pažadai, gražūs žodžiai, imama perdėtai rūpintis žmonėmis, kurti nerealius ateities planus, bei imtis kitokių priemonių. Kiekvieną kartą vis tas pats. Žmonės apgaudinėjami, o politikai iš to gauna naudos. Jiems svarbiausia, jog gautų pakankamą kiekį balsų ir būtų išrinkti užimti norimus postus.

Žmonės, kurie nuolat domisi, arba bent jau reguliariai skaito internetinius straipsnius bei seka naujienas politinėmis temomis, prieš rinkimus apsisprendžia gana lengvai. Nors priešrinkiminis burbulas vis tiek pučiamas, besidomintiems politine situacija, pavyksta kiek įmanoma protingiau pasirinkti kandidatus ir priimti tinkamą sprendimą ne tik sau, bet ir tautai. Politikai, nesvarbu į kokias pozicijas ir postus būtų renkami, nuolat pažada dalykus, kuriuos vėliau pamiršta. Nuolat žadamos geriau apmokamos darbo vietos, didesni atlyginimai, mažesnis nedarbas, mažesnė migracija, geresnis gyvenimas ir gražesnis rytojus. Dažniausiai, tai tik bergždi pažadai. Žinoma, kartais nutinka taip, jog kai kurie pažadai išpildomi, tačiau tai nutinka gana retai arba su tam tikromis sąlygomis.

Žinoma, balsuoti yra būtina, tai yra visų pilietinė pareiga, tačiau, apsispręsti kartais būna labai sunku. Politikai naudojasi tam tikra psichologine taktika ir žada žmonėms tai, ko jiems tuo metu labiausiai reikia. Logiška, jog žmonės nori permainų, geresnio gyvenimo, todėl balsuoja už tuos, kurie siūlo geriausias sąlygas. Lengviausia įtikinti senyvo amžiaus žmones. Paprastai jie labiausiai rūpinasi savo sveikata ir pensijos dydžiu. Taigi, politikai žada, jog pensijos bus didesnės ir senjorai gyvens geriau.

Reikia paminėti ir tai, jog politiniai pažadai priklauso ir nuo pačios šalies. Kadangi politinės ir kitos situacijos skirtingose šalyse nėra vienodos, į tai atsižvelgia ir politikai. Politinių akcijų metu dažnai prisimenami skurstantys žmonės, ligoniai ar kitaip likimo nuskriaustieji. Liūdna, jog po rinkimų šie žmonės būna greitai pamiršti. Be abejo, pasitaiko ir sėkmingų rinkimų, kuomet išrenkami tikrai geri ir to nusipelnę žmonės, tačiau taip nutinka gana retai. Dažniausiai, aukščiausias pozicijas užima gana valdingi ir savanaudiški žmonės. Peržvelgus pasaulio istoriją, galime išvysti tikrai ne vieną tokią asmenybę, kuri savo žiaurumu pasiekė labai daug. Žmonėms būdavo dalinami pažadai, kuriais jie tikėjo, balsuodami už tokias asmenybės, žmonės tikėjosi permainų ir geresnio gyvenimo, tačiau istorijoje galime išvysti baisių dalykų, įskaitant karus ir daugybę nekaltų žmonių mirčių.

Kaip bebūtų, balsuoti yra būtina, tačiau reikia domėtis ir to laikmečio situacija. Jei sunku apsispręsti už kurį kandidatą balsuoti, galima balsuoti tiesiog prieš kažką. Tai irgi teikia naudos. Šiandien politiniu gyvenimu domėtis nėra sudėtinga, šiuolaikinių technologijų dėka, galima lengvai rasti norimą ir rūpimą informaciją įvairiausiomis temomis, tereikia netingėti paieškoti. Renkant kandidatus į seimą ar net prezidento postą, dabar visą informaciją apie kandidatus galima rasti internete, todėl jei ne visų, tai daugelio kandidatų biografijas arba tam tikrus biografinius faktus galima perskaityti ir paanalizuoti. Taip galima susidaryti realesnį vaizdą apie pretendentus. Išanalizavus biografijas, bei kokia dar veikla užsiima kandidatai, galima priimti teisingesnį sprendimą ir įvertinti ar kandidatas vertas posto. Jokiu būdu nereikia pasiduoti balsų papirkinėjimui. Balsus perka tik silpnieji, jei parduosite savo balsą, taip pat būsite įrašytas į silpnųjų sąrašą. Reikia vadovautis sveika nuovoka ir sprendimus priimti apgalvotai. Kiekvienų rinkimų metu, tikimasi geriausio, o ar taip nutinka, priklauso nuo kandidatų ir rinkėjų pasirinkimo. Svarbiausia nepasiduoti tuštiems pažadams, kurie girdimi labai dažnai.

Filmai apie politiką

Besidomintiems politika, galbūt svajojantiems apie politiko karjerą ar tiesiog mėgstantiems nuolat žinoti kas dedasi politiniame šalies bei pasaulio gyvenime, rekomenduojama pažiūrėti filmus, politine tematika. Šiandien filmų žanrų yra išties nemažai. Politika yra viena tų sričių, kur filmai būna pakankamai rimti ir gana sudėtingo šiužėto. Tačiau, pagrindinė mintis ir filmo idėja, neretai sukelia susižavėjimą. Kino kūrėjai, taip pat atsižvelgia į tuometinę politinę situaciją, todėl, filmai apie politiką dažnai būna labai sėkmingi ir pelningi. Nors daugeliui politinė tematika nėra pati įdomiausia, vis dėlto, geri filmai prikausto dėmesį. Net ir filmas su politiniu prieskoniu ir istoriniais faktais, gali nustebinti politika visiškai nesidomintį asmenį. Na, o tiems , kurie itin domisi politika, žemiau pateikti filmai, turėtų būti tikras malonumas akims.

  • Gyvenimas yra gražus (1997) (it. La vita è bella) – tai filmas apie Italijos žydo gyvenimą, kuomet jis ir jo šeima išvežami į koncentracijos stovyklą. Tai istorija apie tėvo pasiaukojimą vardan savo sūnaus. Filmas atskleidžia tuometinę situaciją, kuomet žydai buvo kalinami koncentracijos stovyklose. Pagal Imdb reitingą, filmas vertinamas net 8,6 balo.
  • Amerikos istorija X (1998) (angl. American History X) – filme pasakojamos ir atskleidžiamos opiausios šiuolaikinio pasaulio problemos – rasizmas, neonacizmas, teisingumo stoka bei neapykanta kitokiems. Filmas pelnė net keturis apdovanojimus ir vertinamas net 8,6 balo.
  • Daktaras Streindžlavas arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą (1964) (angl. Dr. Strangelove or: How I Learned to Stop Worrying and Love the Bomb) – filmas, tapęs pasauline klasika. Filmas atspindi Šaltojo karo laikotarpį ir Amerikos požiūrį į jį. Čia perteikiama baisi ir tragiška realybė, kuomet taika išsaugoma tik visiško sunaikinimo galimybės dėka. Filmas vertinamas 8,5 balo.
  • Kitų gyvenimai (2006) (vok. Das Leben der Anderen) – filmas nukelia į 1984 metus, kur pasakojama apie socialistinę Vokietiją, kurioje karaliauja saugumas, o žmonės bijo nusižengti, kad tik nebūtų sučiupti saugumiečių, kurie gali daryti ką tik panorėję. Filmas apdovanotas kaip geriausias užsienio šalių filmas, o jam skirtas net 8,5 Imdb reitingo balas.
  • V – tai Vendeta (2006) (angl. V for Vendetta) – tai tokio paties pavadinimo romano adaptacija. Kad geriau atitiktų dabartinius laikus, filme pateikiama šiek tiek mažiau anarchizmo. Pagrindinės temos – laisvė, terorizmas, kontrolė ir totalitarizmas. Filmas įvertintas 8,2 balo.
  • Ruandos viešbutis (2004) (angl. Hotel Rwanda) – filmas paremtas tikrais faktais, dar vadinamas Amerikietiška „Šindlerio sąrašo“ versija. Čia pasakojama apie žmogų ir jo sudėtingą situaciją per 1994 metų Ruandos genocidą, vaizduojama asmeninė ir visos tautos tragedija. Filmo įvertinimas 8,1 balo.
  • Gandis (1982) (angl. Gandhi) – biografinis filmas, apie Indijos tautinio išsivadavimo lyderio gyvenimą. Filmas pelnė daug apdovanojimų ir pripažintas visame pasaulyje. Įvertintas 8,1 balo.

Šie filmai atskleidžia ne tik politinius faktus, tačiau ir istorines detales, todėl labai naudingi ir istorinių filmų mėgėjams. Dauguma filmų atspindi realybę ir vaizduoja tuometinę situaciją. Filmuose perteikta istorija, dažnai būna lengviau suprantama nei ta, kuri perteikiama vadovėliuose, todėl tokiais filmais gali naudotis ir vaikai, norintys geriau suprasti istoriją ir tiesiog visi asmenys, norintys geriau įsigilinti į istorinius įvykius, daugiau sužinoti apie didžias istorines bei politines asmenybes. Dauguma filmų yra gana žiaurūs, tačiau žiauri buvo ir realybė, todėl pagražintų vaizdų čia nėra daug. Daugiausia vaizduojami tikri įvykiai. Dėl šios priežasties, šie filmai dar įdomesni.

Politiniai mitai

Politinis gyvenimas pilnas netikėtumų. Kasdien galima išgirsti galybę pažadų, neišpildytų darbų, neteisingų įstatymų ir sprendimų, bei galybę kitų dalykų susijusių su politika. Vienus dalykus girdime iš politikų lūpų, o kitus sako patys žmonės. Išties politinių mitų yra gana nemažai, daugumą jų žmonijai kartoja patys politikai ir pasitelkdami melagingus pažadus, bando įtikinti gyventojus. Kartais politikai melu bando užglaistyti tam tikrus nesklandumus, kartais tiesiog nenori jaudinti visuomenės arba mitais pasinaudoja siekdami naudos. Situacijų yra įvairiausių. Tačiau, kokie mitai sutinkami dažniausiai?

  • Visi politikai valdo didžiulius turtus. Tiesa, jog politikai uždirba gana nemažai, to pakanka visaverčiam gyvenimui, kelionėms ir kitiems dalykams. Vis dėlto, teigti, jog visi politikai yra turtuoliai, šiek tiek klaidinga. Viskas priklauso ir nuo pašalinių veiklų, dauguma politikų valdo vienokius ar kitokius verslus, kurie jiems ir sukrauna turtus, na, o politinis gyvenimas kartais būna tik priedanga.
  • Šiandien politinė situacija žymiai geresnė nei anksčiau. Iš dalies tai nėra mitas, dauguma valstybių gyvena gana gerai, žmonės raštingi, turi darbus, stabilias pajamas. Tačiau, kaip bebūtų liūdna, yra nemažai šalių, kurios yra mažai išsivysčiusios ir joms apie tokį gyvenimą, kuris įprastas daugeliui – tik pasvajoti. Kai kurie neturi net pastogės, o ką jau kalbėti apie nuolat garuojantį maistą, minkštą lovą, puikų darbą, gražius drabužius ir kitus dalykus.
  • Karai – praeitis. Tie, kas išgyveno kartą, žino koks tai žiaurus dalykas. Tačiau, kad ir kaip visi bijo karų, politinė situacija daugelyje šalių nėra stabili, didžiosios šalys vis dar siekia didesnės valdžios, o tai reiškia, kad didesni ar mažesni nesutarimai ar nepasidalijimai, gali įplieksti karinius konfliktus. Šiandien jų reikia mažiausiai, pasaulyje ir taip dar nėra visiškos taikos. Deja, karo grėsmė yra visuomet, todėl, nors žmonija ir raminama, visiškai tuo tikėti neverta.
  • Didelės ir gerai žinomos partijos, reiškia gerus pokyčius. Yra žmonių, manančių, jog kuo didesnė ir žinomesnė politinė partija, tuo ji gali daugiau nuveikti visuomenės labui. Kaip žinia, politikai ne visuomet rūpinasi kitais, dauguma jų, pirmiausiai galvoja apie save. Politikų veikla nepriklauso nuo partijos žinomumo, kartais mažai žinomi politiniai veikėjai gali nuveikti geresnius ir naudingesnius darbus visuomenei, nei tie, kuriuos visuomenė gerai pažįsta ir jais pasitiki.
  • Žmonės keičiasi. Rinkimų metu, renkant tam tikrus kandidatus, nuolat primenama jų praeitis, ne itin tinkami poelgiai ar pasisakymai. Praeityje daug blogo pridarę politikai, nuolat žada pasitaisyti ir nekartoti praeities klaidų. Deja, dažnai tai viso labo tik žodžiai. Pasikeisti yra gana sunku, tai galbūt prigimtiniai dalykai. Politikoje dažnai pasitaiko sukčių ir vagių, jie žada to nekartoti ir savo sukčiavimus įvardija kaip neteisėtus kaltinimus ar tiesiog tai suverčia tam tikroms tuo metu susiklosčiusioms aplinkybėms. Kai kurie tuo patiki, tačiau tuo tinkėti sunku. Valdžioje turėtų būti tiktai švarūs asmenys, su švaria istorija. Pasaulyje ir taip daug neteisybės bei purvo, norisi, jog atsakingi asmenys būtų dori piliečiai ir gerbtų kitus.

Šie ir kiti mitai dar labiau skatina manyti, jog politika ir visi su tuo susiję dalykai, ne itin švarus reikalas. Nors ir kaip norisi tikėti šviesiu rytojumi, kai kurie pažadai ir kalbos, ar tiesiog kai kurie poelgiai, neleidžia tuo pilnai patikėti. Dėl to, reikia džiaugtis, jog šiandien, daugelis gali gyventi gerai ir patogiai, nebijodami karo ir prievolių. Niekada negali žinoti kas laukia rytoj. Visi tikisi geriausio, o ar taip bus, priklauso nuo garbingų valdžios atstovų.

Įdomūs faktai apie politiką

Kalbas apie politiką girdime nuolat. Vieni politikus ir kitus valdžios atstovus peikia, kiti juos myli. Vieni iš jų šaiposi, kiti seka jų pavyzdžiu. Vienaip ar kitaip, politika visuomenėje labai svarbi. Dar mokykloje, vaikai mokomi politikos pagrindų, vėliau, sulaukus pilnametystės, suteikiama teisė balsuoti ir rinkti šalies valdžią. Iš esmės, valstybės valdyme svarbūs visi piliečiai, tačiau kai kurie asmenys turi didesnę valdžią nei kiti. Tai priklauso nuo valstybės valdymo formos. Politinės temos aktualios nuolat, todėl rašomi įvairūs straipsniai, kuriamos televizijos laidos, vyksta debatai, taigi nuo politinio gyvenimo atitrūkti gana sunku. Šiuolaikinėje visuomenėje politikai dažnai pašiepiami, piešiamos karikatūros, šaržai, kuriamos šmaikščios istorijos. Vis dėl to, politika yra toks dalykas, kuriuo reikia nuolat domėtis, nes tai neatsiejama pilnaverčio visuomenės gyventojo dalis. Dėl šios priežasties, pateikiami įdomiausi faktai susiję su viso pasaulio politika.

  • Demokratija atsirado Graikijoje, Atėnuose dar prieš 2500 metų.
    Indijoje yra didžiausia pasaulio demokratija, daugiau nei 700 mln. gyventojų turi balsavimo teisę.
  • Europos sąjunga įkurta 1957 m. Tuomet ji buvo vadinama Europos Ekonominė Bendrija. Vėliau tapo, Europos Bendrija ir galiausiai, 1993 m. tapo Europos Sąjunga.
  • Nors Jungtinės Amerikos Valstijos įregistruotos dar 1776 m., pirmą kartą Amerikos prezidentas, su oficialiu vizitu, Europą aplankė tik 1918m., ir tai buvo W. Wilson.
  • Nuo 1980 m., net 81 šalis, žengė didžiulius žingsnius demokratijos link, vis dėlto, šiandien, iš jų tik 47 šalys yra pilnai demokratinės.
  • Visame pasaulyje, tik 82 šalys, kas sudaro 57%, yra pilnai demokratiškos.
  • Žurnalisto profesija gana pavojinga. Siekiant parengti reportažus apie politinius įvykius ir kitus politinius incidentus, kasmet žūsta didžiuliai kiekiai žurnalistų. Taip yra dėl to, jog pavojingose pasaulio vietose, karo zonose ar kitur, kur nėra saugumo, jie būna tiesiog nušaunami, nužudomi ar kitaip mirtinai sužalojami.
  • Kasmet, moterų politikių skaičius vis didėja, Deja, moterų parlamentarių, visame pasaulyje vos 14%, kol kas vis dar didžiąją dalį užima vyriškoji lytis.
    Andoroje, norint gauti teisę balsuoti, asmuo privalo sulaukti 25 metų, kai tuo tarpu daugelyje valstybių balsavimo teisė suteikiama vos sulaukus pilnametystės.
  • Europos istorijoje kadaise buvo laikas, vadinamas, Migracijos periodu, kuomet skirtingos gentys plūdo į Europą. Panašu, jog istorija kartojasi, nes šiandieninėje Europoje, migracija labai dažnas reiškinys. Žmonės migruoja į kitas šalis ieškodami geresnio gyvenimo.

Politinis gyvenimas mirga nuo įvairių pranešimų ir naujienų politinėmis temomis. Kasdien galima išgirsti netikėčiausių dalykų, naujienų. Valdininkai nuolat kovoja dėl valdžios ir vietos po saule. Jie rūpinasi dagiausia savimi, kiti jiems rūpi mažiau. Politinis gyvenimas nenuspėjamas, jis keičiasi kasdien. Įvairūs kariniai konfliktai, nesutarimai tarp tautų, žmonių, priveda prie žiaurių dalykų. Valdžia turi su tuo kovoti, tačiau kovoja ne visada.

Kuo daugiau pasaulyje valdžios atstovų, tuo suirutė didesnė. Kiekvienas valdžios atstovas nori didesnių galių, didesnės valdžios ir pripažinimo. Pirmiausia reikėtų pasirūpinti žmonėmis. Kiek daug žmonių pasaulyje neturi pastogės, yra neraštingi, neturi galimybių mokytis ir panašiai. Ši situacija labai liūdina. Bent kiek pagerėjus šiai situacijai, pagerėtų ir pati politinė situacija.

Apie politiką nuolat sklando įvairūs stereotipai, mitai ir kiti dalykai. Vieni politikoje jaučiasi lyg žuvys vandenyje, kitiems ši sritis gana sudėtinga. Bet kokiu atveju, kiekvienas pilietis privalo bent iš dalies domėtis politine situacija šalyje ir pasaulyje, tai dalykas, kuris privalomas visiems. Galbūt, tokiu būdu atsiras žmonių, gebančių kažką pakeisti.