Istorija

Ištakos

didinti

dr. J. Basanavičius

dr. Jonas Basanavičius

Lietuvių tautinė idėja formavosi ir brendo kartu su tautiniu atgimimu – „Aušros“ ir „Varpo“ laikotarpiu. Pirmieji jos skleidėjai buvo dr. Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Šliūpas, Martynas Jankus ir kiti. Pirmoji tautinės krypties politinė formacija buvo 1905 m. lapkričio 27 d.  Jono Basanavičiaus įkurtoji Tautiškoji lietuvių demokratų partija. 1907 m. spalio 3 d. Vilniuje išėjo pirmasis tautinės krypties laikraštis „Viltis“.

1913 m. „Vilčiai“ patekus į krikdemų įtaką, nuo 1914 metų pradžios tautinę idėją propaguojantys lietuviai ėmė telktis apie „Vairo“ žurnalą, kurį leido Antanas Smetona, Juozas Kubilius, Juozas Tumas-Vaižgantas ir kiti „vairininkai“. 1916 m. kovo 4 d. Petrapilyje tautinės idėjos reiškėjai: Juozas Kubilius, Liudas Noreika, Juozas Tumas-Vaižgantas ir kiti įkūrė Tautos pažangos partiją, kuri vėliau tęsė savo veiklą Lietuvoje, turėdama nemažos įtakos Lietuvos Tarybos veiklai. 1919 m. balandžio 4 d. šios idėjinės grupės lyderis Antanas Smetona, remiantis laikinąją Lietuvos Respublikos Konstitucija, buvo išrinktas pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos Prezidentu. Steigiamajame Seime tautinė kryptis savų atstovų neturėjo.

 

Lietuvių tautininkų sąjunga 1924–1940 metais

didinti

A. Smetona

1924 m. rugpjūčio 17–19 d. Šiauliuose įvykusiame Tautos pažangos partijos bei Ekonominės ir politinės žemdirbių sąjungos atstovų suvažiavime abi šios politinės pajėgos susijungė į vieną – Lietuvių tautininkų sąjungą. 1926-jų metų rinkimuose į III-jį Seimą buvo išrinkti tautininkai Antanas Smetona, Vladas Mironas bei Augustinas Voldemaras.

Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo, šalies Prezidentu buvo vėl išrinktas Antanas Smetona, o tautininkai kartu su krikščionimis demokratais suformavo Vyriausybę. 1927 m. balandžio 12 d. Prezidentui paleidus Seimą ir krikščionims demokratams išėjus iš Vyriausybės, iki 1939 m. kovo 28 d. tautininkai vieni formavo Vyriausybes.

Bolševikams okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 19 d. Tautininkų sąjunga buvo uždaryta, o prieš jos narius ir ypač vadovybę pradėtos represijos. Dauguma tautininkų buvo ištremti, įkalinti, nužudyti. Dalis pasitraukė į vakarų tremtį.

1949 m. gegužės 21 d. JAV, Niujorke, iš tautinės krypties lietuvių emigrantų susikūrė Amerikos lietuvių tautinė sąjunga, kuri tautiškumo sargyboje veikia ir mūsų dienomis.

Antrasis Atgimimas

Antruoju tautinio atgimimo laikotarpiu kaip viena iš pačių pirmųjų Lietuvos politinių jėgų atsikūrė Lietuvos tautininkų sąjunga. Paminėtinos bent kelios datos, kurios parodo atskirus atsikūrimo etapus:

– 1989 m. kovo 14 d. Vilniuje, liaudies dainų klubo „Raskila“ susirinkime buvo nutarta atkurti Lietuvos tautininkų sąjungą. Šios idėjos iniciatoriai: Rimantas Matulis, Sigitas Rimkus bei Agnė Šerkšnytė buvo išrinkti į iniciatyvinę grupę.

– 1990 m. vasario 23 d. Lietuvių tautininkų sąjungą tuometinė Lietuvos TSR Ministrų Taryba įregistravo kaip politinę partiją.

– 1990 m. rugsėjo 29–30 d. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos rūmuose, įvyko Lietuvių tautininkų sąjungos konferencija, kur buvo priimta atkurtosios LTS programa, įstatai, išrinkta valdyba. Sąjungos pirmininku buvo išrinktas Rimantas Smetona.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio remtų deputatų – tautininkų bei šiai idėjai pritariančių – 1990 m. gruodžio 29 d. buvo sudaryta Tautininkų frakcija, kurioje buvo 12 narių – steigėjų: Aleksandras Ambrazevičius, Kęstutis Grinius, Klemas Inta, Vytautas Kolesnikovas, Jonas Mačys, Leonas Milčius, Rolandas Paulauskas, Rasa Rastauskienė (Juknevičienė), Algimantas Sėjūnas, Mečyslovas Treinys, Povilas Varanauskas ir Vidmantas Žiemelis. Vėliau į frakciją įstojo Arūnas Degutis. Frakcijos seniūnu buvo išrinktas Mečislovas Treinys. Frakcija aktyviai prisidėjo populiarindama konsolidacijos Aukščiausioje Taryboje bei visuomenėje idėją 1991 metų sausio įvykiuose, dalyvavo su reikšmingais pasiūlymais formuojant antrąją Vyriausybę, aktyviai dalyvavo komisijų (ypač Agrarinės, Savivaldybių, Kultūros ir švietimo ir kitų) veikloje.

Tačiau 1991 m. pabaigoje tarp frakcijos narių ėmė ryškėti nesutarimai veiklos strategijos ir ypač taktikos klausimais, todėl nutarta frakciją padalinti į dvi, kiekvieną jų papildant naujais nariais. Sąjungos programą pasiryžo vykdyti ir ją remti 7 tautininkų frakcijos deputatai: Klemas Inta, Jonas Mačys, Leonas Milčius, Rasa Rastauskienė (Juknevičienė), Algimantas Sėjūnas, Mečislovas Treinys ir Povilas Varanauskas. Jie pasiliko Reorganizuotoje tautininkų frakcijoje ir tęsė anksčiau pradėtą darbą. Reorganizacijos metu frakciją papildė trys tautininkų rėmėjai: Irena Andriukaitienė, Jonas Liaučius ir Algimantas Vincas Ulba. Kiti deputatai, išėję iš Tautininkų frakcijos, įkūrė Tautos pažangos frakciją. Vėliau jie nutraukė ryšius ir su Tautininkų sąjunga.

Politinė veikla 1992–2007 metais

didinti

Archyvo perdavimas

1992 m. spalio mėn. tautininkai kartu su Nepriklausomybės partija ir Lietuvos ūkininkų sąjunga Tautininkų sąjungos vardu dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą ir gavo 36916 balsų (1,92 proc. visų balsavusių). Į Seimą pateko tik keturi sąrašo kandidatai, laimėję rinkimus vienmandatėse apygardose: tautininkai Leonas Milčius bei Mečislovas Treinys, Tautininkų rėmėjas (vėliau – narys) Alvydas Baležentis, taip pat Nepriklausomybės partijos atstovas Kęstutis Skrebys.

1993 metų savivaldybių rinkimuose LTS dalyvavo sėkmingiau.

1992-1993 m. tautininkų atstovai buvo Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos sudėtyje, o, pakeitus Seimo statutą, buvo įregistruota Lietuvių tautininkų sąjungos frakcija, kurios veikloje be minėtų tautininkų dalyvavo ir nepartinis Kazimieras Uoka. Tautininkų sąjungos frakcija Seimo darbe aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos demokratų frakcija bei Lietuvos politinių kalinių bei tremtinių frakcija.

1994 m. liepos 8 d. Verkiuose prie Vilniaus įvyko Pasaulio lietuvių tautininkų kongresas, kuriame tai pat dalyvavo atstovai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos, Vokietijos.

Tautininkų sąjungos suvažiavimas 1995 m. vasario 25 d. pirmininku išrinko Rimantą Smetoną, į valdybą išrinkti: vicepirmininkai Leonas Milčius ir Vladislovas Guoga, sekretorius Rimantas Giliauskas, iždininkas B. Raila, nariai: Vaidotas Antanaitis, Alvydas Beležentis, A. Masaitis, V. Rimavičius, Klemas Inta, Mečislovas Treinys.

Savivaldybių rinkimuose 1995 m. kovo 25 d. tautininkai gavo 49 mandatus (3,29 proc. visų mandatų).

didinti

LTS būstinėje

1996 m. spalio mėn. rinkimuose į Seimą Lietuvių tautininkų sąjunga dalyvavo koalicijoje su Lietuvos demokratų partija ir gavo 28744 balsus (2,09 proc. balsavusiųjų skaičiaus). Neįveikus koalicijoms numatyto 7 proc. barjero, iš šio sąrašo į Seimą pateko tik vienmandatėse apygardose savo oponentus įveikę 3 kandidatai: tautininkas Rimantas Smetona, demokratai Saulius Pečeliūnas ir Jūratė Matekonienė.

1997 m. vasario 8 d. įvykusiame Lietuvių tautininkų sąjungos suvažiavime pirmininku buvo išrinktas Vaidotas Antanaitis ir suformuota šios sudėties valdyba: vicepirmininkai Alvydas Baležentis, B. Girdauskas, Algirdas Augustinas Intas, LTS sekretorius – Rimantas Giliauskas, LTS iždininkas – B. Raila, valdybos nariai: Klemas Inta, R. Klimas, S. Janušonis, Mečislovas Treinys ir J. Vitkauskas. Rimantas Smetona, tapęs Seimo nariu, nuo tautininkų veiklos ėmė tolti ir 1999 m. įkūrė Lietuvos nacionaldemokratų partiją. 1998 m. kovo mėn. Vaidotas Antanaitis atsisakė Sąjungos pirmininko pareigų ir 1998 m. birželio 20 d. Taryba jas pavedė eiti Sąjungos pirmininko pavaduotojui Alvydui Baleženčiui.

1997 m. kovo 23 d. savivaldybių tarybų rinkimuose už tautininkų kandidatus balsavo 169822 rinkėjai ir išsirinko 23 savivaldybių tarybų narius, iš kurių du tapo Akmenės ir Vilkaviškio rajonų merais.

1999 m. kovo 20 d. įvykusiame Tautininkų sąjungos suvažiavime pirmininku buvo išrinktas Gediminas Rapolas Sakalnikas ir suformuota šios sudėties valdyba: vicepirmininkai: B. Girdauskas, Algirdas Augustinas Intas, V. Kondratienė, LTS sekretorius Antanas Rimvydas Tilindis, LTS iždininkas Ričardas Garuolis, valdybos nariai: Vaidotas Antanaitis, Alvydas Baležentis, Klemas Inta, Antanas Stancevičius, V. Šironas.

2000 m. spalio 8 d. rinkimuose i Seimą tautininkai kartu su Lietuvos laisvės lyga ir Lietuvos nacionaldemokratų partija „Tautos fronto“ koalicijos pavadinimu (bet įregistruoti rinkimams LTS vardu) gavo 12 800 (0,87%) balsų. Vienmandatėse apygardose nelaimėjo nei vienas sąrašo kandidatas.

2001 m. kovo 31 d. įvykusiame LTS suvažiavime pirmininku vėl išrinktas Gediminas Rapolas Sakalnikas ir suformuota šios sudėties valdyba: vicepirmininkai Algirdas Augustinas Intas ir Jonas Mačys; LTS sekretorius Antanas Rimvydas Tilindis; iždininkas Vytautas Šilas; valdybos nariai: Kęstutis Baravykas, Vytautas Kaučikas, Regina Nakienė, Gediminas Pranckus, Alfonsas Škudzinskas, Reimundas Varapickas.

2002 m. gruodžio mėn. rinkimuose į savivaldybių tarybas 14 tautininkų buvo išrinkti tarybų nariais, iš kurių vienas – Akmenės rajono meras Anicetas Lupeika – mero pareigoms išrinktas trečią kadenciją iš eilės, be to tapo pirmuoju meru Lietuvoje antrą kadenciją iš eilės išrenkamu vienbalsiai.

2003 m. kovo 29 d. įvykusiame LTS suvažiavime pirmininku trečiai kadencijai iš eilės išrinktas Gediminas Rapolas Sakalnikas ir suformuota šios sudėties valdyba: vicepirmininkai Algirdas Augustinas Intas, Jonas Mačys, LTS sekretorius Antanas Rimvydas Tilindis, iždininkas Vytautas Šilas, valdybos nariai: Marius Kundrotas, Anicetas Lupeika, Regina Nakienė, Gediminas Pranckus, Alfonsas Škudzinskas, Reimundas Varapickas.

2003 m. gruodžio mėn. patvirtinta nauja LTS valdyba: pirmininkas - Klemas Inta (Naujoji Akmenė), vicepirmininkai – Vytautas Padlipskas – ideologijai, ekonomikai ir komitetams (Vilnius), Vladislavas Guoga – organizaciniams reikalams, mokslo klausimams (Vilnius), Saulius Čepas – Suvalkijos krašto vadovas vicepirmininko teisėmis su smulkiu ir vidutiniu verslu (Vilkaviškis), atsakingasis sekretorius – Algimantas Birbilas, „Tautininkų žinių“ redaktorius (Vilnius), iždininkas – Vytautas Šilas (Vilnius ), kraštų vadovai:  Anicetas Lupeika, Žemaitijos krašto vadovas (Akmenė), Regina Nakienė, Aukštaitijos krašto vadovė (Utena); Algimantas Liekis, Vilniaus krašto vadovas (Vilnius), Alfonsas Škudzinskas, Dzūkijos krašto vadovas (Varėna), pagrindinių darbo krypčių vadovai:  Algirdas Intas – politikos klausimams (Kaunas), Ričardas Garuolis – ekonomikos klausimams (Vilnius), Eugenijus Martinkus – nacionalinio saugumo klausimams (Vilnius), Jonas Vaiškūnas – kultūros klausimams (Molėtai); Reimondas Varapickas, švietimo klausimams (Šiauliai), Marius Kundrotas – jaunimo klausimams (Vilnius), Valdas Striužas – etninių žemių klausimams (Švenčionys), Artūras Mickevičius – žemės ūkio klausimams (Vilkaviškis).

2004 m. spalio 10 d. įvykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Lietuvių Tautininkų Sąjunga surinko 2482 (0,21%) balsus.

didinti

Gintaras Songaila

2005 m. kovo 19 d. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijoje įvykusiame suvažiavime LTS pirmininku didele balsų persvara išrinktas Gintaras Songaila, bei patvirtinta atnaujintos sudėties valdyba, į kurią įėjo: vicepirmininkai Klemas Inta, Vytautas Povilas Šilas, Vladislovas Guoga, atsakingasis sekretorius Domas Palevičius, iždininkas Ričardas Garuolis, taip pat Reimundas Varapickas, Algirdas Pilkauskas, Kazimieras Uoka, Saulius Čepas, Artūras Mickevičius, Dalia Urbanavičienė, Jonas Aleknavičius bei Algimantas Birbilas.

2005 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvių tautininkų sąjunga dalyvavo kuriant piliečių iniciatyvinę grupę parašų rinkimui referendumui dėl Euro įvedimo inicijuoti (grupės pirmininkė Birutė Bagvilienė, pavaduotojai Albertas Koviera ir Kazimieras Uoka). Iniciatyvinė grupė pasiūlė tokį referendumo sprendimo tekstą: „Pritariu, kad 2007 m. numatytas nacionalinės valiuotos (lito) panaikinimas būtų atidėtas, o vėliau dėl galimo euro įvedimo būtų apsisprendžiama tik Tautos referendumu“.  Nors įstatymo reikalaujamo parašų skaičiaus surinkti nepavyko, ši iniciatyva atkreipė visuomenės dėmesį į nacionalinės valiutos panaikinimo problemą ir prisidėjo prie kritiškesnės nuomonės į vykstančius procesus formavimo.

2006 m. gruodžio 17 d. Kaune įvyko Lietuvių tautininkų sąjungos suvažiavimas. Priimta nauja LTS programa ir įstatai. LTS pirmininku buvo perrinktas Gintaras Songaila, patvirtinta nauja LTS Valdyba iš 15 narių.

2007 m. vasario 25 d. Lietuvių tautininkų sąjunga dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto ir rajono, Šiaulių miesto, Šilalės rajono, Vilkaviškio rajono ir Vilniaus miesto  savivaldybėse, kuriose rinkėjams pasiūlė savo sąrašus. Tautininkai šiose 9 savivaldybėse surinko 5276 balsus (1,12%) ir iškovojo 3 mandatus Akmenės rajono savivaldybėje, į kurios Tarybą buvo išrinkti Anicetas Lupeika, Zofija Paulikienė ir Klemas Inta.

Svarstant tolesnes LTS veiklos perspektyvas, buvo nutarta derėtis dėl bendradarbiavimo su Tėvynės sąjunga. Konsultacijų metu nuspręsta, kad realiausia tautininkų politinių idėjų realizavimo forma būtų tolesnė veikla Tėvynės sąjungos sudėtyje, įkuriant joje Tautininkų frakciją. 2007 m. lapkričio 24 d. Vilniuje įvyko neeilinis Lietuvių tautininkų sąjungos suvažiavimas. Trys ketvirtadaliai  posėdyje dalyvavusių suvažiavimo delegatų (84 iš 111) balsavo už nutarimą reorganizuoti Lietuvių tautininkų sąjungą, jai prisijungiant prie Tėvynės sąjungos ir įkuriant joje Tautininkų frakciją. Suvažiavimas taip pat patvirtino dokumentus, nustatančius LTS prisijungimo prie TS tvarką ir apibrėžiančius Tautininkų frakcijos programinę platformą bei statusą: LTS prisijungimo prie TS Sutartį, Tautininkų frakcijos Tėvynės sąjungoje Steigimo deklaraciją bei Statutą. Buvo patvirtinti į TS Tarybą bei Prezidiumą deleguojami Tautininkų frakcijos atstovai. Frakcijos pirmininku išrinktas LTS pirmininkas Gintaras Songaila.

TS-LKD Tautininkų frakcija (2008–2011 m.)

2008 m. vasario 24 d. įvykęs dar vienas Lietuvių tautininkų sąjungos neeilinis suvažiavimas ir kovo 11 d. įvykęs Tėvynės sąjungos suvažiavimas priėmė paskutinius nutarimus dėl LTS prisijungimo prie Tėvynės sąjungos, kuri, netrukus susijungusi dar ir su Lietuvos krikščionimis demokratais, tapo jungtine partija Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai).

2008 m. spalio 12 ir 26 d. įvykusiuose Seimo rinkimuose į Seimą buvo išrinkti du Tautininkų frakcijos kandidatai – Kazimieras Uoka ir Gintaras Songaila, kurie ėmėsi aktyvios veiklos, gindami tautines vertybes Seime ir jungtinėje TS-LKD partijoje.

Tačiau TS–LKD vadovybei vykdant kraštutinių liberalų politiką ir sistemingai pažeidinėjant LTS ir TS jungimosi sutarties nuostatas bei Tautininkų frakcijos steigiamojoje deklaracijoje išdėstytus principus, galiausiai dėl tautininkų vertybių gynimo pašalinus iš TS-LKD Tautininkų frakcijos pirmininką Gintarą Songailą, 2011 m. birželio 19 d. Vilniuje vykusioje TS-LKD Tautininkų frakcijos konferencijoje daugiau kaip 2/3 Konferencijos delegatų priėmė sprendimą panaikinti Tautininkų frakciją TS–LKD partijoje ir pradėti Tautininkų sąjungos, kaip savarankiškos politinės partijos, atkūrimo darbą.

Tautininkų sąjungos atkūrimas

2011 m. birželio 19 d. pradėjo savo veiklą Tautininkų sąjungos atkūrimo Iniciatyvinė grupė, vykdysianti veiklą iki partijos atkūrimo. Iniciatyvinės grupės pirmininku išrinktas Gintaras Songaila. Tų pačių metų gruodžio 17 d. Vilniuje įvyko Atkuriamasis Tautininkų sąjungos suvažiavimas, kuriame dalyvavo 1657 steigėjai.