Dažniausiai užduodami klausimai

Netiesa. Tautininkai nedelsdami juos šalina ir šalins iš savo tarpo.
Tautininkai atsiriboja nuo ekstremalų, kokios pakraipos jie bebūtų. Nacizmas, rasizmas ir kiti žmogų diskriminuojantys reiškiniai yra nesuderinami su tautininkų vertybėmis, tarp jų - pagarba kiekvieno žmogaus ir kiekvienos tautos orumui.

Šiuolaikiniai tautininkai neromantizuoja prieškario epochos, bet ir nedemonizuoja jos, o priima Lietuvos valstybės politinę istoriją tokią, kokia ji buvo – stengdamiesi įvertinti istorijos pamokas ir mokytis iš jų.

Tautininkų partija Lietuvoje turi labai senas tradicijas, kurios siekia dr. Jono Basanavičiaus 1905 metais įkurtą Tautiškąją lietuvių demokratų partiją. Būtent tautininkų partija įnešė didžiausią indėlį statant nepriklausomą Lietuvos valstybę, kuriant lietuvio tautinę tapatybę. Tautininkų partija siekia perimti geriausius partijos bruožus ir idėjas.

Netiesa - išstoti iš ES nesiūlome. Kartu griežtai pasisakome už Lietuvos interesų pirmenybę, ir blaiviai vertiname Nepriklausomybei, Tautai ir Valstybei pavojingas tendencijas - lygiai kaip ir dauguma Danijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos ir kitų ES valstybių politikų.
Europos Sąjunga yra ekonominė struktūra, o ne tėvynė.
Jei apie TS požiūrį norite žinoti plačiau - prašom skaityti dar 2006m. priimtą tam skirtą dokumentą. 

Nepažeidė. Žr pačią sutartį - Lietuva ir Lenkija susitarė leisti rašyti pavardes pagal skambesį. Dabartinis Lenkijos UR ministras teigia priešingai, ir iš esmės reikalauja šią sutartį pažeisti.

Ši sutartis numato taip pat ir nesikišimo į vidaus reikalus principą, ir įpareigoja neremti nelojalių valstybei jėgų kitoje šalyje - todėl Lenkija, kišdamasi į Lietuvos reikalus, remdama LLRA antiįstatyminę veiklą pati pažeidžia sutartį.

Tautininkai - savarankiška politinė jėga, kuri frakcijos teisėmis buvo įsijungusi į jungtinę konservatorių, krikščionių demokratų, politinių kalinių ir tremtinių bei tautininkų partiją (TS-LKD). Deja, TS-LKD vadovybė pamynė svarbiausius tautininkų (iš dalies ir pačių konservatorių) vertybinius principus, sistemingai pažeidinėjant LTS ir TS jungimosi sutarties nuostatas bei Tautininkų frakcijos steigiamojoje deklaracijoje išdėstytus principus.

2011 m. birželio 19 d. Vilniuje vykusioje TS-LKD Tautininkų frakcijos konferencijoje daugiau kaip 2/3 Konferencijos delegatų priėmė sprendimą panaikinti Tautininkų frakciją TS–LKD ir pradėti Tautininkų sąjungos, kaip savarankiškos politinės partijos, atkūrimo darbą.

Ne, šie politikai nėra Tautininkų sąjungos nariai. 2011 m. gruodžio 17 d. jie, kaip ir daugelio kitų partijų atstovai, svečių teisėmis lankėsi Tautininkų sąjungos steigiamajame suvažiavime.

Tuometinė Lietuvos Respublikos sąjungininkė kare su Lenkija - Sovietų Rusija - Lietuvai 1920 m. taikos sutartimi skyrė reparaciją: 3 mln aukso rubliais, 100 000 miško dešimtinių ir kt. 1924, vis dar tebesant karo stoviui tarp Lietuvos ir Vilniaus kraštą okupavusios Lenkijos, Sovietų Rusijos ambasada skyrė paramą tautininkams antilenkiškos literatūros leidybai. Istorikas Z. Butkus nurodo, jog parama priimta "ne savanaudiškais, ne asmeninės naudos, o grynai politiniais tikslais", siekiant kuo skubiau "atgauti Lietuvai Vilnių." Daugiau atvejų sovietų ambasados archyvuose nebeminima; jei jų būtų buvę, tai tikrai būtų panaudota tautininkų politinės srovės diskreditavimui. Iš šio fakto daryti apibendrinimus apie tai, kad Sovietai esą finansavo tautininkus ir juokinga, ir graudu.

Simbolinis mėginimas bendradarbiauti su tautininkais sovietams nepadėjo įsigyti ilgalaikių draugų Lietuvoje - atėjus į valdžią A. Smetonos tautininkams, prasidėjo bolševikų persekiojimai, aktyvi antikomunistinė propaganda valstybiniu lygiu, A. Smetonos nurodymu buvo sušaudyti keturi pavojingiausi komunistai, taip pat A. Smetona 1940-ais reikalavo priešintis sovietų agresijai ginklu. Savo ruožtu, tautininkai labiausiai nukentėjo ir buvo persekiojami sovietinės okupacijos metu.

Tautininkų sąjunga, kaip politinė partija, neturi neigiamos nuostatos prieš atominę energetiką. Skirtingi tautininkai turi įvairias nuomones šiuo klausimu: vieni akcentuoja mažą taršą, kiti - neišspręstas pavojingų atliekų saugojimo problemas. Atominės energetikos perspektyvos yra gana sudėtingos, šios energetikos šakos ateitis miglota, nes šiuo metu vyksta atsinaujinančių šaltinių energetikos revoliucija – tai rodo Vokietijos pavyzdys.

Kaip ten bebūtų, net jai Lietuva neatsisako atominės energetikos, ji turėtų žvelgti į priekį, o ne atgal – pasirinkti ne pasenusius, „monstriškus“ sprendimus, bet naujausiomis technologijomis paremtus, lankstesnius, neužkertančius kelio kitoms energetikos šakoms. Tik energijos gamybos šaltinių įvairovė gali užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą ir nepriklausomybę.

Tautininkų sąjunga, kaip politinė partija, kelia į viešumą pagrįstų abejonių keliančius VAE projekto aspektus, nes tai - didžiausias ir rizikingiausias projektas Lietuvos istorijoje. Vienas toks abejonių keliantis aspektas yra pernelyg galingas reaktorius, galimai visam laikui pririšiantis Lietuvos elektros tinklus prie Rusijos valdomos infrastruktūros (tai pripažįstama ir 2008 A. Kubiliaus partijos rinkimų programoje). Kitas aspektas - pernelyg didelė VAE projektu gaminamos elektros energijos kaina, ką patvirtina oficialūs Ūkio ir Energetikos ministerijų skaičiavimai.

Tautininkai siekia energetinę nepriklausomybę nuo Kremliaus užtikrinti gaminant elektrą iš Vakarų Europos per SGD terminalą importuojamomis dujomis, vietiniu biokuru ir kitais nerizikingais, žymiai mažiau investicijų reikalaujančiais, gerokai racionalesniais būdais.

Daugiau informacijos žr. tautininkų organizuotose energetikos seminaruose-konferencijose, kur tartasi su kompetetingiausiais atominės energetikos, elektros, ekomonikos, pramonės ir kitais ekspertais.

Nežinome. Tautininkų sąjunga, kaip politinė partija, nesiima kištis į nebaigtų kriminalinių bylų tyrimus. Konkrečiai šioje neištirtoje Kauno žmogžudysčių byloje Tautininkų sąjunga neturi jokios išankstinės pozicijos.

Įvairūs piliečiai turi skirtingas nuomones ar abejones. Tos abejonės suprantamos, nes teisėsaugos pareigūnai (visų pirma - prokurorai) nieko aiškaus nepasako nei apie šią bylą, nei apie daugelio kitų žuvusių asmenų bylas.

Tautininkų sąjunga, kaip politinė partija, akcentuoja gausius teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnų darytus pažeidimus tiriant Garliavos pedofilijos bylą prokuratūroje, taip pat Konstitucijos ir įstatymų pažeidimus įvairių instancijų bei jėgos struktūrų veiksmuose. Tautininkų sąjunga laikosi nuomonės, jog piliečiai gali ir turi reikalauti teismų sprendimų skaidrumo ir moralumo, o patys teismų sprendimai privalo nepažeidinėti įstatymų, neprieštarauti konstitucinėms nuostatoms, humaniškumui ir tarptautinei teisei.

Tautininkų inicijuota Visuomeninė komisija Garliavos įvykiams tirti buvo sudaryta iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos autorių, teisės ekspertų, autoritetingų tardytojų, jai vadovavo teisės profesorius dr. Saulius Arlauskas. Visuomeninės komisijos išvadas rasite taip pat ir šioje svetainėje.

Kategoriškai nesutinkame su reikalavimais užmerkti akis prieš akivaizdžius pažeidimus korumpuotos politinės-teisinės sistemos stabilumo vardan. Pritariame, kad Garliavos šturmas yra vertintinas kaip pasikėsinimas į Lietuvos konstitucinę santvarką. Toks teismo sprendimo vykdymas tik diskredituoja valstybinę valdžią ir teisėsaugos sistemą. Pirmiausia reikėjo užbaigti pedofilijos bylos nagrinėjimą (tam buvo beveik keturi metai).

1. Kursime darbo vietas.
2. Mažindami pragyvenimo išlaidas Lietuvoje.
3. Didinsime atlyginimus.
4. Didinsime pajamas į biudžetą, nedidinant mokesčių.
5. Įdarbinsime Lietuvos pinigus Lietuvoje.

1. Gerinsime verslo sąlygas.
2. Lietuva yra maža šalis todėl valstybė turi dalyvauti ūkiniame šalies gyvenime. Vykdysime namų renovaciją, valstybei ją apsiimant vykdyti, jei gyventojų bendrijos pačios neketina tai daryti, skatinsime „žaliųjų“ technologijų diegimą, sukursime nacionalinę oro linijų kompaniją.
3. Pertvarkysime švietimo sistemą taip, kad ji ruoštų specialistus Lietuvai, o ne užsieniui.

1. Padarysime aiškesnę ir skaidresnę mokesčių sistemą ir jų administravimą, kad valdininkai negalėtų piktnaudžiauti savo padėtimi.
Tai nekainuoja papildomų lėšų, bet duotų pajamų į biudžetą pagyvėjus verslui.
Mokesčiai Lietuvoje nėra dideli, bet painūs (124 vieta tarp 141 šalies pagal 2012 m. Pasaulinio ekonomikos forumo (PEF) duomenis.

2. Supaprastinsime verslo reglamentavimą. Tai nekainuoja papildomų investicijų, bet duoda pajamų į biudžetą pagyvėjus verslui.
Pagal administracinio reguliavimo naštą Lietuva yra 111 tarp 141 pasaulio šalių 2012 m. PEF duomenimis.

3. Pereisime prie paprastesnės reikalavimų ir apskaitos sistemos mažoms įmonėms.
Dabartinės biurokratinės kliūtys atgraso kūrybingą jaunimą nuo verslo ir stabdo naujų darbo vietų kūrimą.

4. Skatinsime ir teiksime valstybės pagalbą rizikos kapitalo fondams, padedantiems naujam verslui ir moksliniams išradimams plėtotis bei naujiems ekonomikos sektoriams kurtis. Rizikos kapitalo fondai yra padarę didžiulį teigiamą postūmį mažų, tokių, kaip Izraelis, šalių ekonomikai, konkuruojant globaliame pasaulyje. (Pagal rizikos fondų prieinamumą verslui Lietuva yra 101 vietoje tarp 141 šalių 2012 m. PEF duomenimis)

5. Palengvinsime skolinimosi galimybes Lietuvos verslui, atkurdami Valstybinį komercinį banką. Įvedus asmeninę materialinę ir baudžiamąją valstybės tarnautojų atsakomybę, pervesime į Valstybinį komercinį banką valstybinių įmonių lėšas. Valstybinis komercinis bankas palengvins galimybes Lietuvos verslui skolintis. Lietuva užima 114 vietą tarp 141 šalių pagal galimybes gauti paskolas 2012 m. PEF duomenis.

Dabar užsienio bankai ,monopolizavę paskolų rinką, išveža Lietuvos pinigus į užsienį ir padeda savo šalių, o ne Lietuvos verslui.

 Valstybės finansinių svertų pagalba aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas skatinsime, kad jos ruoštų darbuotojus Lietuvai, derinant jų veiklą su šalies ūkio poreikiais ir bendradarbiaujant su verslu. Nepaliksime švietimo sistemos savieigai, teigiant, kad rinka viską išspręs, nes esant atvirai darbo rinkai ES šalyse, kur atlyginimai aukštesni, darbuotojai paprasčiausiai emigruoja, o valstybė netenka į jų išsilavinimą investuotų lėšų. Valstybė turi turėti nacionalinį susitarimą, kuria kryptimi turi vystytis ūkis ir šioms kryptimis ruošti specialistus.
Vidurinės mokyklos turi auginti savo šalies patriotus-kūrėjus, o ne vartotojus, kurie ieško didesnio atlyginimo užsienyje.

 Dabar Lietuvoje tiek kiek pakyla atlyginimai, tiek monopolijos pakelia kainas, todėl realiai atlyginimai gali kilti tik pažabojus monopolijas. Ne monopolijos, kaip dabar, turi kontroliuoti valdžią, bet valdžia privalo kontroliuoti monopolijas ir priversti jas sumažinti kainas.
1. Skatinsime konkurenciją, pertvarkyti Konkurencijos tarybą, suteikdami jai įgaliojimus, kokius turi FNTT, STT ir susiedami jos darbuotojų darbo užmokestį su jų veiklos rezultatais t.y. baudomis už kartelinius susitarimus.
Demonopolizavus didelę dalį ekonomikos ir pradėjus realiai kontroliuoti naturalias monopolijas galima 30-50% ir kai kuriuose sektoriuose net kelis kartus sumažinti prekių ir paslaugų kainas.
2. Įvesime antimonopolinį mokestį, kuris stabdys kainų kilimą, nes jų neapsimokės didinti. Tokie mokesčiai yra daugelyje Vakarų šalių.

3. Svarstysime galimybę steigti valstybines mažų kainų maisto parduotuves ir vaistines, kur su mažu antkainiu būtų galima įsigyti būtiniausias prekes ir vaistus.

4. Panaikinsime šilumos ūkio nuomą ir perduosime brangiau už šalies vidurkį šildančių savivaldybių šilumos ūkį valstybės kontrolei. Kartu su renovavimu galima sumažinti šildymo kainas iki 3 kartų. Tiek moka atsijungę nuo centrinio šildymo ir renovuoti gyvenamieji namai

Susiesime minimalų atlyginimą su vidutiniu praėjusių metų atlyginimu, jeigu Trišalėje taryboje nesusitariama kitaip.
Tai atgaivintų vidinį vartojimą, ekonomikos atsigavimą, darbo vietų kūrimą, mažintų socialinę atskirtį, didintų įplaukas į biudžetą. Šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas turėtų būti apie 1000 lt.

Mokesčių surinkimas neišspręs esminių biudžeto problemų, nes problema yra ne mokesčių dydis, o jų panaudojimas. Lietuva pagal viešųjų lėšų švaistymą užima 104 vietą tarp 141 pasaulio valstybių (2012 m.PEF duomenimis).

a) Įvesime Kaštų (išlaidų) ir naudos analizę valstybės investiciniams projektams, taip mažinant viešųjų lėšų švaistymą. Ji jau taikoma Lietuvoje įsisavinant Europos sąjungos lėšas.

b) Įvesti materialinę ir baudžiamąją valstybės tarnautojų atsakomybę už padarytą žalą valstybei, išieškant iš jų materialinės žalos atlyginimą pagal jų

c) Valstybinių institucijų darbo efektyvumas turi būti įvertintas konkrečiais kriterijais ( pvz:. gyventojų pasitikėjimo reitingais), susietais su šių institucijų darbuotojų darbo užmokesčiu. Pagerėjus jų veiklai, kiltų darbuotojų atlyginimai ir atvirkščiai. Tai paskatintų gerinti viešojo sektoriaus darbą ir paslaugų kokybę bei tiesiogiai (kontroliuojančių institucijų) ir netiesiogiai, atsitiesus verslui, surinkti daugiau mokesčių.

1. Palaipsniui atstatysime Lietuvos banko funkcijas.

2. Sudarysime galimybes Lietuvos gyventojams sugrįžti su savo lėšomis iš privačių fondų, kurie laikas nuo laiko bankrutuoti, į Sodros sistemą, kuri nebankrutuoja, taip sugrąžindami pinigus į Lietuvą ir paremdami Lietuvos socialinio draudimo sistemą.

3. Sukūrus tarnautojų kontrolės sistemą ir asmeninę materialinę atsakomybę, kad neišvogtų, atkursime Lietuvos valstybinį komercinį banką, pervedant į jį valstybinių įmonių lėšas. Lietuva yra 114 vietoje pagal galimybes gauti paskolas 2012 m. PEF duomenis.

4. PVM ir akcizų mokesčius nustatysime atsižvelgiant į kaimyninių šalių mokestinę sistemą. Gana maitinti Lenkijos biudžetą.

 Bendro mokesčių lygio neketiname keisti.

1.Mažinsime darbo jėgos apmokestinimą ir didinsime kapitalo apmokestinimą. Tai jau seniai Lietuvai rekomenduoja užsienio ekspertai.

2. Įvesime degresinius arba kitaip progresinius mokesčius. Tai skatins bedarbius ieškoti darbo, o ne gyventi iš pašalpų.

Apie du dalykus niekas šiuose rinkimuose nekalba, ir tikrai neketina jų įgyvendinti.

1. Asmeninė valstybės pareigūnų baudžiamoji ir materialinė atsakomybė už valstybei padarytą žalą, kurį Seime jau įregistravo G.Songaila.
Tokia atsakomybė egzistuoja daugelyje Vakarų šalių. Lietuvoje tokia tvarka egzistuoja akcinėse bendrovėse. Jei direktorius ar vadybininkai padaro žalą, akcininkai išsireikalauja žalos atlyginimą pagal kaltininkų atsakomybės laipsnį. Jei sprendimas kolektyvinis, direktorius padengia žalą daugiau, vadybininkai mažiau. Vakarų šalyse valstybinės institucijos net apdraudžiamos nuo pareigūnų klaidų, panašiai, kaip automobilio draudimas. Žalą padengia draudimo bendrovė, kuri vėliau išieško tuos pinigus iš kaltininkų.

Valdininkai švaisto mūsų pinigus todėl turi atsakyti, kaip ir akcinių bendrovių vadovai.

2. Kaštų ir naudos analizės principų taikymas valstybiniams investiciniams projektams, kurį Seime įregistravo G.Songaila.
Apie šio įstatymo reikalingumą jau ne vieni metai kalba R.Kuodis ir kiti ekonomistai. Taikant šią analizę, Seimui net nebūtų pateiktas VAE projektas, daugybė savivaldybių projektų atpigtų ir būtų už tuos pinigus padaryta kelis kart daugiau, daugiau žmonių gautų darbo. Šie principai yra taikomi ES lėšoms. Kodėl jų netaikyti mūsų pinigams?

Sisteminės partijos šių įstatymų tikrai nepriims, nes tai pakirstų šiandieninės pačios politinės-korupcinės sistemos šaknis.

Rinkėjai klausia, KAIP jūs kovosite prieš korupciją. Visos partijos sako, kad korupcija yra tik todėl, kad valstybiniuose postuose sėdi ne jų partijų žmonės.

Mes sakome, kad problema yra ne žmonėse, o sistemoje. Ir šie du įstatymo projektai yra ginklai, kurie gali pakeisti esamą sistemą. Tada kelias korupcijai būtų užkirstas, nesvarbu kokių partijų žmonės besėdėtų postuose.

 Netiesa. Tautininkai palaiko šūkį „Lietuva lietuviams“, bet tai nėra šūkis „Lietuva TIK lietuviams“, kaip tai dažnai bando aiškinti sisteminė žiniasklaida.
Tautininkai yra už tautinę valstybę, kurioje lietuviai, kaip titulinė tauta, turi turėti išskirtinę teisę vystyti savo kalbą ir kultūrą ir gyventi pagal savo papročius bei tradicijas, nes nėra kitos vietos pasaulyje kur lietuviai tai galėtų daryti.
2009 metų sausio 28 d. Vilniaus 2-ojo apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo paaiškinta, jog šūkiu „Lietuva-lietuviams“ išreiškiama Lietuvos Konstitucijos nuostata, kad „valdžia priklauso lietuviams, t. y. asmenims, turintiems Lietuvos Respublikos pilietybę.“
Vokietijos konstitucinis teismas neseniai taip pat išaiškino, kad analogiškas šūkis „Vokietija-vokiečiams“ nekursto tautinės nesantaikos.
Tautininkai nėra prieš tautines mažumas. Tautininkų sąjungos nariais ir kandidatais į Seimą yra ir lenkų, rusų bei kitų tautybių Lietuvos patriotai, siejantys savo ateitį ir gerovę su Lietuvos valstybe.

A.Smetona: „Lietuviai yra savo valstybės kūrėjai, o tautinės mažumos jiems padėjėjos. Kadangi nereikalaujame, kad jos sutirptų mūsų tautoje, tai leidžiame joms gimtosios kalbos teisę, leidžiame kultūros reikalais bendrauti su savaisiais. Jos už tai privalo būti mūsų teritorialiniai patriotai: mylėti Lietuvą, gerbti lietuvių tautą, būti lojalios Lietuvai ir laikytis instatymais nustatytos tvarkos ne iš prievartos, o iš sąžinės.“

Daugiau čia (Antano Smetonos mintys) bei čia (Ričardo Čekučio atsakymas D. Kuoliui).