Pagrindinis turinys

Lietuviai yra savo valstybės kūrėjai, o tautinės mažumos jiems padėjėjos. Kadangi nereikalaujame, kad jos sutirptų mūsų tautoje, tai leidžiame joms gimtosios kalbos teisę, leidžiame kultūros reikalais bendrauti su savaisiais. Jos už tai privalo būti mūsų teritorialiniai patriotai: mylėti Lietuvą, gerbti lietuvių tautą, būti lojalios Lietuvai ir laikytis instatymais nustatytos tvarkos ne iš prievartos, o iš sąžinės.

 

 A.Smetona „Auklėjimo pagrindas – tautiškumas“ 1935 m. Tautininkų suvažiavimas


 

 

Kodėl reikalingi tautininkai?

Dažniausi klausimai

  • K: Tautininkai – tai fašistuojanti organizacija, kurios gretose vieni neonaciai ir jiems prijaučiantys

    A:

    Netiesa. Tautininkai nedelsdami juos šalina ir šalins iš savo tarpo.
    Tautininkai atsiriboja nuo ekstremalų, kokios pakraipos jie bebūtų. Nacizmas, rasizmas ir kiti žmogų diskriminuojantys reiškiniai yra nesuderinami su tautininkų vertybėmis, tarp jų - pagarba kiekvieno žmogaus ir kiekvienos tautos orumui.

     

    toliau

  • K: Tautininkai romantizuoja tarpukario diktatūrą ir A.Smetonos režimą

    A:

    Šiuolaikiniai tautininkai neromantizuoja prieškario epochos, bet ir nedemonizuoja jos, o priima Lietuvos valstybės politinę istoriją tokią, kokia ji buvo – stengdamiesi įvertinti istorijos pamokas ir mokytis iš jų.

    Tautininkų partija Lietuvoje turi labai senas tradicijas, kurios siekia dr. Jono Basanavičiaus 1905 metais įkurtą Tautiškąją lietuvių demokratų partiją. Būtent tautininkų partija įnešė didžiausią indėlį statant nepriklausomą Lietuvos valstybę, kuriant lietuvio tautinę tapatybę. Tautininkų partija siekia perimti geriausius partijos bruožus ir idėjas.

    toliau

  • K: Ar tautininkai reikalauja išstoti iš Europos Sąjungos?

    A:

    Netiesa - išstoti iš ES nesiūlome. Kartu griežtai pasisakome už Lietuvos interesų pirmenybę, ir blaiviai vertiname Nepriklausomybei, Tautai ir Valstybei pavojingas tendencijas - lygiai kaip ir dauguma Danijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos ir kitų ES valstybių politikų.
    Europos Sąjunga yra ekonominė struktūra, o ne tėvynė.
    Jei apie TS požiūrį norite žinoti plačiau - prašom skaityti dar 2006m. priimtą tam skirtą dokumentą

    toliau

Tautininkų veikla Seime

Skelbiame tautininko Seimo nario G. Songailos veiklos ataskaitą už 2008-2012 metų kadenciją.

G. Songaila buvo vienas aktyviausių Seimo narių (vienas daugiausiai pasiūlymų teisės aktų projektams teikusių parlamentarų), nors nebuvo parlamentinio komiteto vadovu, o Seime nėra Tautininkų frakcijos (kas leistų frakcijos ar komitetų pasiūlymus skelbti savo vardu). Be projektinių siūlymų, nemažai realių darbų nuveikta valstybės valdymo, teisėsaugos, švietimo, kultūros, viešųjų finansų, ekonomikos, energetikos, socialinės ir kt. sferų tobulinimo srityse.

Rinkėjus bei politologus kviečiame susipažinti su darbų ataskaita ir patiems įvertinti tautininkų produktyvumą, darbų ir žodžių nuoseklumą dirbant Lietuvos Respublikos Seime. toliau Tautininkų veikla Seime

1% ir 2% GPM parama

Skirkite 1% nuo savo GPM tautinei politikai paremti. Tai jums papildomai nekainuos, ir tuo pačiu ženkliai prisidės prie vienintelės tautinės jėgos Lietuvoje. toliau 1% ir 2% GPM parama

Kviečiame tautininkus

  • Prisidėk prie Tautininkų Sąjungos veiklos - tapk Tautininkų Sąjungos nariu.
    Prašymo formą galima užpildyti internetu, arba atsisiuntus ir atsispausdinus anketos šabloną.

Vardas, Pavardė
Adresas
Kontaktinis telefonas

Artimiausi renginiai

Visi renginiai

Birželio 6 d konferencija Visagino atominės elektrinės alternatyvų analizė

Lietuvos Vyriausybė neskaičiavo ir visuomenei nepateikė alternatyvių elektros energijos projektų Visagino atominei elektrinei.

Tautininkų rengtoje konferencijoje ekonomistai, energetikai ir pramonininkai apžvelgė įvairius alternatyvius scenarijus.
toliau Visagino atominės elektrinės alternatyvų analizė

Balandžio 18 d konferencija Konferencijos "Kaip sumažinti šildymo kainas" nutarimai

Šildymo kainos Lietuvoje, lyginant su gyventojų atlyginimais, yra aukščiausios Europoje. Per didelės kainos už šildymą brangina pragyvenimą Lietuvoje ir yra viena iš emigracijos priežasčių. Išleisdami didelę dalį savo pajamų šildymui, gyventojai neturi pinigų kitoms prekėms ir paslaugoms, todėl mažiau pajamų gauna kiti ekonomikos sektoriai. Aukštos šildymo kainos stabdo vidinį vartojimą bei darbo vietų kūrimą. Be to, augančios išlaidos šildymui didina Lietuvos importą: vien dujoms ir naftos produktams pirkti Lietuva išleidžia apie 4 mlrd. litų kasmet.

Tautininkų organizuotoje konferencijoje pasisakę energetikai ir kiti šilumos energetikos specialistai pateikė konkrečius pasiūlymus, kaip įmanoma sumažinti šildymo kainas. toliau Konferencijos "Kaip sumažinti šildymo kainas" nutarimai

Energetikos klausimai Lietuvos energetinis saugumas

Jau šiuo metu Lietuvos elektros energijos gamybiniai pajėgumai (2500 MW vien iš šiluminių elektrinių) viršija poreikius (1800 MW). Nuo 2012 rugpjūčio Lietuvos elektrinės 9-asis blokas galės pagaminti dar 450 MW. Deja, priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo ("Gazprom") lemia, jog elektros gamybos savikaina yra per didelė (26-28 ct už kWh), o Lietuva energetiniu požiūriu nesaugi.

Planuojama statyti Visagino atominė elektrinė padėties nepagerins - ji tieks tik apie 25% Lietuvai reikalingos elektros (460 MW). Idealiu atveju statyba kainuos 17 mlrd Lt (be paskolos kaštų), elektros gamybos savikaina dešimtmečiais geriausiu atveju bus nemažesnė nei 30 ct už kWh (o galutiniam vartotojui 75-80 ct/kWh, t.y. brangiausiai Europoje); šalies energetinė sistema privalės likti Rusijos energetinėje sistemoje dėl karšto galios rezervo poreikio 1350 MW reaktoriui.

VAE - didžiausias ir brangiausias Lietuvos projektas. Visuomenė privalo žinoti VAE projekto rizikas ir galimą naudą. toliau Lietuvos energetinis saugumas

Mažesnis PVM tarifas spaudai

Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra vienas pagrindinių ir stipriausių demokratijos garantų. Valstybė pati turi rūpintis, kad spauda turėtų kuo stabilesnes ekonomines sąlygas, nes būtent tai užtikrina spaudos, kaip visuomenės informavimo priemonės, nepriklausomybę nuo įvairių finansinių ar politinių grupių įtakos, galimybę būti nešališkai ir tarnauti visuomenės interesams.


Manome, kad buvo padaryta didžiulė klaida šitaip drastiškai padidinus mokesčius spaudai. Praėję metai parodė, kad naudos iš padidintų mokesčių nebuvo, o žala daugeliui leidinių padaryta neatitaisoma: panaikinus PVM lengvatą spaudai ir pakėlus mokesčius nuo 5 iki 21 procento, vieni spaudos leidiniai, nepajėgdami išsilaikyti, užsidarė, kiti nuolat keičia savininkus, eidami iš rankų į rankas, treti šiaip ne taip vegetuoja su vis prastėjančia tiek turinio, tiek išvaizdos kokybe, dėl ko mažėja pasitikėjimas spausdintu žodžiu. toliau Mažesnis PVM tarifas spaudai

Vasario 16-osios Aktas – Lietuvos valstybės kertinis akmuo

Vasario 16-osios Aktas – Lietuvos valstybės kertinis akmuo

Švenčiame savo laisvos valstybės 94-ąsias nepriklausomybės atstatymo metines. Tai pati gražiausia mūsų visų šventė, kuri turi pakelti žmones ne tik sostinėje Vilniuje, bet ir atokiausiuose miesteliuose, kaimuose. Tad nuoširdžiai visus sveikinu su Vasario 16-ąja! Lyg ir suprantame šios dienos reikšmę gyvenimui ir šalies istorijai, bet iš kitos pusės, atrodo, kad vis dar nesugebame ja tinkamai pasidžiaugti, deramai savo valstybę įvertinti, suprasti tada priimto Akto realią reikšmę ne tik 1918–1940 metų Lietuvai, bet ir dabarčiai, ypač atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę 1990 metais.
toliau Vasario 16-osios Aktas – Lietuvos valstybės kertinis akmuo

Pradžia

Politinės nuostatos

Apie svetainę